Stresas

Viskas, ką reikia žinoti apie stresą

Stresas yra biologinė reakcija į suvokiamą grėsmę. Jį sukelia organizme išsiskiriantys chemikalai ir hormonai. Stresas gali padėti reaguoti į konkrečią problemą, tačiau per didelis jo kiekis gali pakenkti jūsų sveikatai.

Stresas suaktyvina kovos arba bėgimo reakciją, kad galėtumėte kovoti su stresoriu arba nuo jo pasprukti. Paprastai po šios reakcijos organizmas turėtų atsipalaiduoti. Nuolatinis per didelis stresas gali turėti neigiamų pasekmių.

Ar visas stresas yra blogas?

Stresas nebūtinai yra blogas dalykas. Būtent jis padėjo mūsų protėviams medžiotojams-rinkėjams išgyventi ir yra lygiai taip pat svarbus šiuolaikiniame pasaulyje. Jis gali būti naudingas, kai padeda išvengti nelaimingo atsitikimo, suspėti atlikti darbą per trumpą laiką arba išlaikyti blaivų protą chaoso metu.

Visi mes kartais jaučiame stresą, tačiau tai, kas vienam žmogui kelia stresą, kitam gali būti visai kas kita. Pavyzdžiui, viešas kalbėjimas. Vieni mėgsta šį jaudulį, o kiti sustingsta vien pagalvoję apie tai.

Stresas ne visada yra blogas dalykas. Pavyzdžiui, jūsų vestuvių dieną galima laikyti geros formos stresu.

Tačiau stresas turėtų būti laikinas. Kai praeina kovos arba bėgimo akimirka, širdies ritmas ir kvėpavimas turėtų sulėtėti, o raumenys – atsipalaiduoti. Per trumpą laiką organizmas turėtų grįžti į natūralią būseną be jokių ilgalaikių neigiamų pasekmių.

Kita vertus, stiprus, dažnas ar ilgalaikis stresas gali būti žalingas psichinei ir fizinei sveikatai.

Ir tai gana dažnas reiškinys. Apklausų duomenimis, 80 procentų amerikiečių nurodė, kad per pastarąjį mėnesį patyrė bent vieną streso simptomą . Dvidešimt procentų nurodė patiriantys didžiulį stresą.

Kadangi gyvenimas yra toks, koks yra, neįmanoma visiškai pašalinti streso. Tačiau galime išmokti jo vengti, kai įmanoma, ir valdyti jį, kai to išvengti nepavyksta.

Streso apibrėžimas

Stresas yra natūrali biologinė reakcija į potencialiai pavojingą situaciją. Susidūrus su staigiu stresu, smegenys užplūsta organizmą cheminėmis medžiagomis ir hormonais, tokiais kaip adrenalinas ir kortizolis.

Tai priverčia širdį plakti greičiau ir nukreipia kraują į raumenis bei svarbiausius organus. Jaučiatės energingi ir budresni, todėl galite susikoncentruoti į neatidėliotinus poreikius.

Šaltinis : https://www.healthline.com/health/stress

‍Miego ir streso ryšys


https://www.webmd.com/sleep-disorders/video/farrell-sleep-stress